„Angelų takais“ komanda pakvietė onkologinėmis ligomis sergančius ar pasveikusius vaikus ir jų šeimas į jautrią dviejų dalių patirtį – projektą „Pasaulių sutvėrimas“, kuris kvietė ne tik pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą, bet ir atverti duris į pasaulį, kuriame meno galia tampa atokvėpio, stiprybės ir bendrystės šaltiniu.

Pirmasis etapas įvyko Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kur Muziejų nakties metu buvo surengtas ypatingas seansas vaikams ir jų artimiesiems, išgyvenusiems sunkią ligos kelionę. Menas, susitikimai, šviesa ir švelnios akimirkos tapo tiltu tarp praeities iššūkių ir vilties kupino rytojaus.

Antrasis etapas nukėlė mus į Vilnių, Santaros klinikas, kur aplankėme vis dar gydymą tęsiančius vaikus ir jų šeimas onkohematologijos skyriuje. Šiame etape virtuali kelionė „Pasaulių sutvėrimas“ įgavo ypatingą formą – pasitelkus virtualios realybės akinius, tapybos ir muzikos sintezę, mažieji ir jų tėveliai galėjo bent trumpam palikti ligoninės sienas, pamiršti procedūras, nerimą ir pasinerti į Čiurlionio muzikos ir tapybos visatas. Vaikai leidosi į jautrią kelionę po šviesos pripildytus meno pasaulius. Edukacija ne tik atvėrė duris į garsaus lietuvių kūrėjo pasaulėžiūrą, bet ir suteikė galimybę patiems vaikams tapti šios patirties kūrėjais, stebėtojais ir dalyviais.

Kaukėno paramos fondo projektų ir renginių vadovė Miglė Cibulskienė su jauduliu dalijosi šios dienos įspūdžiais: „Esu labai dėkinga projekto partneriams už galimybę vaikams ir jų šeimoms padovanoti šviesos ir džiaugsmo akimirkas. Būna dienų, kai mažieji būna itin pavargę ir sunku juos įtraukti į veiklas, ypač kai viskas vyksta ligoninės aplinkoje. Bet šį kartą viskas buvo kitaip – vos tik vaikai išgirdo apie virtualios realybės akinius, jų akys suspindo, jie tiesiog šoko iš lovų ir nekantraudami skubėjo į peržiūras. Tai – neįkainojama. Ši diena priminė, kad net ligoninės erdvėse gali gimti pasauliai – pilni šviesos, spalvų ir viltingų šypsenų.“

Virtualios realybės kelionė nebuvo tik vizualinė – tai buvo emocinė patirtis, kuri sujungė vaiką, šeimą ir meną į vieną nedalomą akimirką. Vaikai ir tėveliai tapo ne tik stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais, atrandančiais šviesą net sunkiausiose dienose.

Po edukacijos vaikus ir jų šeimas pasitiko mažos, bet ypatingos staigmenos: ledai, spurgos ir kūrybiniai rinkiniai.

Ši kelionė – dviejų miestų, dviejų etapų, bet vieno tikslo istorija. Tai – istorija apie tai, kaip menas gali suteikti vilties gyventi. Kaip šviesa gali prasiskverbti į sielos gelmes. Ir kaip bendrystė sukuria pasaulius, kuriuose taip gera būti, kuriuose norisi puoselėti ir kurti.