Virtuali realybė: 15 faktų apie technologiją, kuri pakeis pasaulį
Virtuali realybė
ASOCIATYVI/ I. ABULKHANOV NUOTR.

Virtuali realybė

Tikriausiai visi prisimename filmą „Matricą“, kuomet imituotame pasaulyje gyvenantis žmonės nė nenutuokė, kad jų suprantama realybė – visai ne realybė, o dirbtinai sumaketuotas suvokimas.

Virtuali realybė

Žmonių smalsumui ribų nėra, o klausimas  „kas toliau?“ atvedė mus į šiandieną, kuomet galima atsidurti vietoje, kurioje iš tiesų mūsų nėra ir pamatyti, iš pažiūros, realius dalykus realioje erdvėje, nors smegenys supranta, jog tai – netikra, tad kas yra toji legendomis apipinta virtuali realybė ir kokios jos ištakos?

Virtuali realybė arba trumpiau – VR – yra trimatė aplinka, kurios pagalba žmogus susiduria su realybės iliuzija. Specialios elektroninės įrangos dėka smegenys yra apgaunamos, suvokimas pakeičiamas, o nerealūs dalykai virsta realiais. Tokiu pat principu virtualios realybės filme „Angelų takais“ M. K. Čiurlionio paveikslai atgijo ir tapo pačia realiausia istorija. 

Virtualios realybės filmas „Angelų takais“

Neretai VR patirtis yra maišoma su kitomis technologijos, tokiomis kaip 360° vaizdo įrašai, 3D filmai ir kitomis panašaus tipo medijomis. Pagrindinė sąlyga – VR tampa virtualia realybe, kuomet patirtis yra interaktyvi ir kūrimo įrankis yra išskirtinai kompiuteris.

Tam, kad atsidurtume virtualioje realybėje reikalinga tam tikra elektroninė įrangą. Tokia įranga dažniausiai yra šalmas, kurio viduje slepiasi ekranas arba akiniai, o šalmo šonuose yra įmontuotos ausinės. VR įranga taip pat gali tapti specialios pirštinės, laikikliai, tačiau svarbiausiu įrankiu virtualios realybės patirčiai tampa akiniai.

Pirmieji VR bandymai

Panoraminiai paveikslai

Iliuziją, jog esame ten, kur iš tiesų nesame stengtasi įgyvendinti jau XIX a., kuomet dailininkai tapė 360 laipsnių panoraminius paveikslus (freskas) tam, kad žmonės pasijustų taip, lyg iš tiesų dalyvautų istoriniame įvykyje. Šie paveikslai buvo tapomi taip, jog būtų užpildymas visas žiūrovo stebėjimo laukas jam sukantis aplink savo ašį.

Borodino mūšis, 1812 m.

Pirmasis skrydžio simuliatorius Virtuali realybė

1929 m. Edvardas Linkas sukūrė „Link treniruoklį“ – pirmąjį elektromechaninį prietaisą, skirtą komercinių skrydžių treniruotėms. Įtaiso veikimo principas buvo pagrįstas varikliais, kurie buvo sujungti su vairu ir jo kolonėle, o prietaiso tikslas buvo atkartoti turbulenciją ir skrydžių trikdžius.

Pirmieji „Link treniruoklio“ pirkėjai buvo JAV kariuomenė, pastaroji nupirko 6 įrenginius. Antrojo pasaulinio karo metu pardavimų skaičius šoko iki 10 000, o treniruotėms prietaisą iš viso naudojo daugiau, nei 500 000 pilotų. Toks treniruočių būdas buvo kur kas saugesnis, nei ore.

„Link treniruoklis“

Mokslinės fantastikos vizionieriai ir virtuali realybė

1930 m. rašytojo Stanley G. Weinbaumo kūrinyje „Pygmalion’s Spectacles“ aprašomi išgalvoti akiniai, kurie juos dėvinčiam žmogui leidžia per skonį, lytėjimą, kvapą ir holografiją patirti netikrą, išgalvotą pasaulį.

Stebėtinai Stanley G. Weinbaumo akinių įžvalga buvo beprotiškai panaši į dabartinę VR technologiją, tad tai rašytoją pavertė tikru technologijų vizionieriumi!

Paveikslėlis: sffaudio.com

Mortono Heiligo „Sensorama“

1950 m. kinematografas M. Heiligas išrado „Sensoramą“ – teatro patalpą su įvairiais stimuliantais, ne tik įprastais garso ir regos. Šiame teatro kabinete buvo stereofoniniai garsiakalbiai, stereoskopinis 3D ekranas, ventiliatoriai, kvapų generatoriai ir vibruojanti kėdė.

Šios inovacijos tikslas buvo kuo tikslingiau panardinti žiūrovą į filmo patirtį, o „Sensoramoje“ žiūrovai galėjo stebėti 6 skirtingus Heiligo sukurtus ir technologijai pritaikytus filmus: „Motociklas“, „Pilvo šokėjas“, „Dune Buggy“, „Sraigtasparnis“, „Pasimatymas su Sabina ir aš Kokakolos butelis!“.

Nuotrauka: mortonheilig.com

Interviu su Mortonu Heiligu apie „Sensoramą“

Pirmasis VR akinių prototipas

Mortonas Heiligas taip pat buvo pirmasis, kuris sukūrė artimiausią dabartinio VR šalmo prototipą. Tai buvo telesferinė kaukė – ekranas (HMD), kuris buvo montuojamas ant galvos, tačiau prietaisas buvo skirtas neinteraktyviai filmų peržiūrai. Šiuo VR prototipu žiūrovai galėjo stebėti 3D filmus plačiu vaizdu su stereo garsu.

„Headsight“ technologija

1961 m. du „Philco Corporation“ inžinieriai, Comeau ir Bryan, sukūrė pirmąjį HMD pradininką – „Headsight“. „Headsight“ turėjo du ekranus, skirtus abiems akims ir magnetinę judesio sekimo sistemą, kuri reagavo į vartotojo judesius. Sistema buvo sukurta kaip pagalba kareiviams stebėti pavojingas zonas nuotoliniu būdu. „Headsight“ iki dabartinių VR akinių skyrė keletas trūkumų – jame trūko įmontuoto kompiuterio ir integruoto vaizdo generavimo. 

Dirbtinė realybė (Artificial reality)

1969 m. VR kompiuterių menininkas Myronas Kruegere’as sukūrė eilę patirčių ir pavadino jas „dirbtine realybe“. M. Kruegere’as kompiuteriu sukūrė dirbtines aplinkas, kurios reagavo į joje esančius žmones. Pirminiai projektai, pavadinimais GLOWFLOW, METAPLAY ir PSYCHIC SPACE progresavo ir leido sukurti kitą pažangią  technologiją pavadinimu „VIDEOPLACE“. „VIDEOPLACE“ dėka žmonės galėjo bendrauti vieni su kitais reaguojančioje kompiuteriu sukurtoje aplinkoje, nors nuotolio atstumas buvo net keletas kilometrų. 

Žaidimas „Pokémon Go“

Pavadinimo gimimas

Sąvoka „virtuali realybė“ apipinta kontraversijomis. Oficialiais duomenimis ši sąvoka įteisinta tik 1987 metais, kuomet Jaronas Lanier, Japonijos Vizualinio programavimo laboratorijos (VPL) įkūrėjas, šį terminą sukūrė. Kiti mano, jog šis terminas egzistavo kur kas seniau, tad J. Lanier jį tik išpopuliarino.

Vienaip ar kitaip, oficialiais termino metais vadinami 1987 ir nuo šio laiko terminas turi oficialų pavadinimą. Įmonės atliktų tyrimų dėka Lanier sukūrė daug virtualios realybės įrenginių, tokių, kaip „Dataglove“ (kartu su Tomu Zimmermanu) ir „EyePhone“ ekraną, kuris tvirtinosi prie galvos.

VPL taip pat buvo pirmieji pardavę VR akinius, kurių kainos svyravo nuo 2000 iki 49 000 JAV dolerių bei VR pirštines, kainavusias 9000 JAV dolerių. Šie įrenginiai tamo tramplynu haptikos (neverbalinio bendravimo) srityje.

„Matrica“ ir virtuali realybė

Didelį kultūrinį poveikį turinti ir sumodeliuotos realybės temą iškėlęs Wachowskių filmas „Matrica“ pademonstravo, kaip iš tiesų atrodytų gyvenimas, jei kiekvienas iš mūsų gyventų imituotame pasaulyje. Nors „Matricoje“ pagrindiniai veikėjai supranta, jog gyvena netikrą gyvenimą, kiekvienas iš mūsų gali būti ramus – virtuali realybė paprastai atskiriama nuo tikrosios realybės, tačiau galime pasvarstyti, kokia paveiki ir galinga bus virtualios realybės technologija, pavyzdžiui, po 100 metų?

Google „Street View“

Nuo 2007 metų Google Maps dėka galime atsidurti ir apsižvalgyti praktiškai bet kuriame pasaulio kampelyje. 360 laipsnių „Street View“ funkciją Google įvedė fiksuodama aplinką su specialiais automobiliais, kuriuose buvo pritaikyta fotoaparato įranga. Darbas buvo atliktas su dodekaedrine (briaunainis, turintis dvylika plokščių sienų) kamera.

MICHAL ZDUNIAK/SHUTTERSTOCK

2019 metai – VR sparčiai kinta

2019 m. VR technologijai tapo lūžio metais, įrenginių kaina stipriai sumažėjo, o kompiuterinė įranga, galinti šią technologiją valdyti, yra mums įprasta. Platūs matymo laukai, prisitaikymas prie žiūrovo akių, rankinis nuskaitymas – tik keli pokyčiai, leidžiantys susipažinti su dabartine VR technologija.

Perspektyvos

Pramogų industrija

Plačiai taikoma ir dabar, VR technologija yra nauja perspektyva pramogoms. Įtraukūs ir interaktyvūs žaidimai, reali patirtis ir neišdildomi įspūdžiai – pagrindinis variklis pramogų industrijai.

Švietimas

Ateities moksleivių mokymosi būdas, taip pat puikus būdas praktikai didelės rizikos profesijoms, tokioms, kaip aviacijai, medicinai, kariškiams. Saugus, kontroliuojamas ir mažų išlaidų mokymasis yra ateities siekiamybė daugelyje sričių.

ABO PHOTOGRAPHY/Shutterstock.com

Architektūra

Statybos pramonėje VR technologija naudojama kaip įrankis pastatų vizualizacijai ir planų sudarymui. Suinteresuotiesiems tai – kitokia patirtis ir didelė pagalba priimant svarbius sprendimus.

Turizmas

Kita gaublio pusė dar niekada nebuvo taip lengvai pasiekiama. VR turai, pažintinės kelionės ir gido žinios – tik maža dalis to, ką gali pasiūlyti virtuali realybė.

Pasinerkime į virtualią realybę kartu!

Daugiau

Mūsų svetainė naudoja slapukus siekdama pagerinti jūsų naršymo patirtį. Spustelėdami „Sutinku“, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu, kaip aprašyta mūsų slapukų politikoje.